ALPINA evoliucija nuo 1965 m. iki dabar

ALPINA automobiliai kuriami BMW pagrindu – tai atskira šio gamintojo modelių šeima. Keičiama tai, kas lemia važiavimą – variklio darbas, pavarų dėžės suderinimas, pakaba. Prireikus koreguojami ir aerodinaminiai sprendimai, kad automobilis išliktų stabilus važiuojant didesniu greičiu.

Per dešimtmečius ALPINA kryptis nesikeitė: greitis, pritaikytas ilgai kelionei, ir stabilumas, kuris nereikalauja aukoti komforto.

ALPINA nesiekė atsiriboti nuo BMW modelių, tačiau jos automobiliai buvo gaminami nedideliais kiekiais, kas leido išlaikyti nuoseklią techninę kryptį.

Ilgametis bendradarbiavimas su BMW nuo 2026 m. tapo oficialus – ALPINA įsiliejo į BMW Group sudėtį.

Pradžia: pirmieji techniniai sprendimai (1965 m.)

Burkard Bovensiepen dirbtuvės Bavarijoje oficialiai įkurtos 1965 m. sausio 1 d. Pirmieji projektai buvo susiję su BMW Neue Klasse 1500 variklio maitinimo sistemos pakeitimais.

ALPINA pradėjo nuo konkrečių techninių sprendimų – buvo keičiami komponentai, turintys tiesioginę įtaką variklio darbui, o ne išorei. BMW šiuos komplektus pripažino ir leido montuoti neprarandant gamyklinės garantijos. Taip prasidėjo bendradarbiavimas, vėliau tapęs ilgalaike partneryste.

Nuo pradžių ALPINA laikėsi santūraus stiliaus. Alkūninis velenas ir įsiurbimo elementai gamintojo emblemoje rodė, kad pagrindinis dėmesys skiriamas varikliui. Simbolis atitiko tai, kas buvo keičiama.

Lenktynių laikotarpis: 7–8 dešimtmečiai ir 3.0 CSL

1960–1970 m. ALPINA įsitraukė į tarptautinius žiedinių lenktynių čempionatus. BMW automobiliai tapo bandymų pagrindu, o sprendimai buvo tikrinami realiomis apkrovomis. Touringo varžybose lemiamą reikšmę turėjo detalės: aušinimo efektyvumas, stabdžių ištvermė, variklio darbas ilgoje distancijoje.

Lenktynėse automobilį reikėjo derinti kaip visumą – pakeitus vieną mazgą, tekdavo koreguoti kitus.

Ryškiausias laikotarpio pavyzdys – BMW 3.0 CSL. Šis modelis buvo kuriamas tam, kad atitiktų lenktynių taisykles. ALPINA paruošimas trasai reiškė ne išorės stiliaus pakeitimus, o konkrečius techninius sprendimus.

Perėjimas nuo modifikacijų prie pilnų modelių (1978–1983 m.)

Nuo veiklos pradžios ALPINA daugiausia siūlė atskirus variklio, transmisijos ir važiuoklės patobulinimus, montuojamus į BMW modelius. Tai buvo darbas su atskirais agregatais, o ne su visu automobiliu. BMW bazė išlikdavo nepakitusi, o ALPINA įsikišimas apsiribodavo konkrečiais techniniais sprendimais.

1978 m. įvyko lūžis – pradėti kurti pilni modeliai BMW pagrindu. 1983 m. ALPINA Vokietijoje oficialiai tapo gamintoja – nuo tada automobiliai buvo žymimi ir parduodami ALPINA vardu, o ne BMW.

B7 Turbo (1978 m.) – krypties formavimas

B7 Turbo (E12 pagrindu) tapo modeliu, suformavusiu markės kryptį. 1978 m. jis pasiūlė turbokompresorių sedane tuo metu, kai didelis greitis dažniau buvo siejamas su sportiniais kupė.

B7 parodė, kad tikslas yra ne radikaliai aštresnė BMW versija, o greitas ir stabilus automobilis ilgesnėms distancijoms. Čia susiformavo kryptis, kuri išliko vėlesniuose modeliuose – galinga trauka, subalansuota važiuoklė ir komfortas be perteklinio kietumo.

B10 Bi-Turbo (1989 m.)

E34 kartos B10 Bi-Turbo tapo vienu svarbiausių modelių devintajame dešimtmetyje. Pagrindas liko serijinis E34, tačiau variklio ir važiuoklės pakeitimai iš esmės pakeitė automobilio dinamiką.

Didelė galia ir maksimalus greitis buvo tik dalis rezultato. Ne mažiau svarbu, kad automobilis šį greitį išlaikė stabiliai ir nuspėjamai, be staigių reakcijų.

B10 Bi-Turbo sustiprino gamintojo pozicijas JAV ir Japonijoje. Šiose rinkose modelis buvo vertinamas ne tik dėl pagreičio, bet ir dėl stabilumo važiuojant dideliu greičiu.

V12 modeliai: B12 linija

1990-aisiais pradėti naudoti V12 varikliai, remiantis BMW 7 serija. B12 modeliai (E32, vėliau E38) parodė kitą kryptį – didelio darbinio tūrio variklis, aukštas sukimo momentas ir tolygus galios perdavimas.

Šiuose automobiliuose svarbiausia buvo ne maksimalūs skaičiai, o ramus važiavimas dideliu greičiu. Variklio darbas, transmisijos suderinimas ir pakabos nustatymai orientuoti į stabilumą ir tylą.

Kolekcinėje rinkoje tokių modelių vertę dažnai lemia originali komplektacija, aiški specifikacija ir dokumentuota istorija. Tai principas, galiojantis daugeliui ribotos gamybos automobilių.

Šiuolaikiniai modeliai: B3, D3, B5, B7 ir XB7

Nuo 2000-ųjų kryptis nesikeitė – ji buvo pritaikoma naujoms BMW platformoms.

B3 tapo tikslesne, kompaktiškesne 3 serijos interpretacija. D3 parodė, kad dyzelinis variklis gali būti orientuotas ne tik į sąnaudas, bet ir į važiavimo dinamiką.

B5 ir B7 5 bei 7 serijose tęsė „grand tourer“ kryptį – didelis greitis derinamas su stabilumu ir komfortu. XB7 parodė, kad ta pati logika gali veikti ir didesnės masės visureigyje.

Iš išorės modeliai atpažįstami per unikalius ratlankius, santūrias spalvas ir neperkrautą aerodinaminį paketą. Tai identiteto ženklai, kurie neužgožia bazinės formos.

Integracija į BMW Group (2022–2026 m.)

2022 m. BMW Group įsigijo teises į ALPINA vardą. Nuo 2026 m. sausio 1 d. ženklas vystomas kaip atskira BMW Group portfelio dalis.

Tai struktūrinis pokytis, tačiau kryptis išlieka ta pati – dinamika ir komfortas be kraštutinumų

Buchloe toliau veikia „Classic“ ir popardaviminės priežiūros padalinys. Senesni modeliai gali būti prižiūrimi ir restauruojami pagal originalią specifikaciją – tai tiesiogiai veikia jų autentiškumą ir vertę.

Kolekcinė perspektyva

ALPINA nėra tik pavadinimas ant kėbulo. Kiekvienas modelis turėjo aiškų techninį tikslą – tobulinti tai, kas daro įtaką važiavimui. Sprendimai buvo susiję su varikliu, transmisija, pakaba ir aušinimu, o ne su įvaizdžiu.

Nuo ankstyvų variklio modifikacijų iki dabartinių B ir X modelių išliko ta pati schema: didelis greitis, suderintas su stabilumu ir komfortu ilgoje distancijoje. Nuoseklumas per dešimtmečius ir yra pagrindinė ALPINA vertės priežastis.